|
Sprendžiant iš Radvilų kartografo Juozapo Narunavičiaus 1645 m . sudaryto Svėdasų plano, miestelis turėjęs net septynias gatves, išeinančias iš didelės keturkampės aikštės. 18 a . pabaigoje Svėdasus bei gretimas Salas Radvilos perleido italų kilmės grafų Marikonių giminei, valdžiusiai šias vietoves ir 19 a . pradžioje. Marikoniai bažnyčios šventoriuje apie 1848 m . pastatė mūrinę koplyčią – mauzoliejų savo giminės mirusiesiems laidoti. 1897 m . Svėdasuose gyveno 1423 žmonės, buvo keliolika parduotuvių ir smuklių. 1904 m . beveik pusę miestelio sunaikino gaisras.
Svėdasų mokykla
1777 m . veikė parapijos mokykla, kurioje mokėsi 6 mokiniai: 2 bajorų ir 4 miestiečių vaikai. 1811 m . jau buvo 40 mokinių. Remiantis senyvo amžiaus žmonių pasakojimais, iki 1915 m . Svėdasuose veikė triklasė mokykla. Šioje mokykloje buvo mokoma tik vėlyvo rudens ir žiemos metu, kai gyvulių ganymas pasibaigdavęs ( paprastai nuo lapkričio 1- osios ) . Atskirai buvo mokomi berniukai ir mergaitės. Mergaičių triklasė mokykla vadinta ,,Saulės’’ vardu. Berniukų ir mergaičių mokyklų skirtumas buvo tas, kad mergaitėms dėstė katalikų tikybą, mokyklą šefavo katalikų klebonas, o berniukams - pravoslavų tikybą, į mokyklą atvykdavo pravoslavų kunigas. Abiejose mokyklose mokoma lietuvių ir rusų kalbomis. Paprastai mergaites mokydavo moteris, o berniukus - vyras.
Pokarinėje mokykloje (po Pirmojo pasaulinio karo) buvo mokoma tik lietuviškai. 1915-1918 mokė ir vokiečių kalbos. 1925 m . buvo priimtas pradinių mokyklų įstatymas, pagal kurį nustatyta 4 skyrių pradinė mokykla, o 1936 m . reforma nustatė 6 metų kursą. Mokykla naudojosi privačių asmenų patalpomis. Pvz., 1936 m . šešių skyrių pradinė mokykla buvo išdėstyta taip: 1 - 3 klasės mokėsi Kapų gatvėje, buvusios klebonijos patalpose. 4kl. – Šimonių g., Niauraitės name ( karo metais sudegė ), 5-6 kl. – buvusioje špitolėje. 1937 m . buvo pastatytas tipinis šešių skyrių mokyklai dviaukštis pastatas, kuriame vėliau įkurta vidurinė mokykla.
Tipinėje šešių skyrių mokykloje dirbo šeši mokytojai. Ilgą laiką (maždaug nuo 1935 m . iki 1940m.) mokyklos vedėju dirbo Gimbutis. Nuo 1940 m . iki 1941 m . – Stasytis. Mokėsi apie 200 mokinių.
Vokiečių okupacijos metais Svėdasuose buvo 6 skyrių mokykla. 1942 m . rugsėjo 1 d. buvo pridėtas 7-as skyrius. 1943- 1944 m . buvo įsteigtos 1-2 progimnazijos klasės, o 1944- 45 m . – pilna progimnazija. Mokyklos direktorius (1943- 1944 m .) – Matulevičius Boguslovas, gerai išsilavinęs, baigęs karo mokyklą, mokėjo kalbėti vokiškai. Vasarą gyvendavo pas dėdę Gurniką Naujasodyje. Ten 1944 m . liepos mėnesį esesininkų buvo nušautas. Palaidotas Svėdasų kapinėse. 1943-1944m. mokyklos patalpose buvo įsikūrusi vokiečių žandarmerija (dabartiniame mokytojų kambaryje). Vokiečių okupacijos metais dirbo šie mokytojai: Obelevičiūtė, Petrulienė, Petrauskienė, Arnaslauskaitė, Eidukaitė-Ragauskienė, Džiugelis, Binkevičiūtė-Pakštienė, Bagdonas, Zarankaitė, Mikulkaitė, Žvirblis. Šiais metais vėl įvestos tikybos pamokos, maldos prieš pamokas ir po pamokų, privalomas bažnyčios lankymas, mišios ir rekolekcijos mokiniams. Progimnazijos kapelionu dirbo Fabijonas Kireilis. Mokykloje buvo diegiama mintis, kad nereikia siekti aukštojo mokslo, geriau mokytis kokio nors amato.
|
