Spausdinti
Peržiūros: 373

   Duona žmogaus mityboje užima labai svarbią vietą. Neraugintos tešlos paplotėlius imta kepti ankstyvajame neolite, kai buvo išrastos girnos. Šveicarijoje rasta net 4000 metų senumo duonos, Egipte – 3500 m. IX-XI a. Europoje pradėta kepti ir raugintos tešlos duona.

   Lietuvoje duona kepama nuo pirmųjų mūsų eros amžių, populiariausia – ruginė. Šiuo metu Lietuvoje kepama daugybė duonos rūšių: ruginė, kvietinė, šviesi, tamsi, plikyta, bemielė ir taip toliau. Neretai dar ir pagardimama įvairiomis sėklomis ar džiovintais vaisiais.

   Duona lietuviams šventa. Pagonybėje kepant duoną buvo atliekamos apeigos Žemynai ir Žemėpačiui, o po Lietuvos krikšto jos globėja tapo šv. Agota, prieš kepant kepale įspaudžiamas kryžiaus ženklas. 

   Sveikiausia yra pilno grūdo duona, joje gausu skaidulų, vitaminų bei kitų mūsų organizmui reikalingų medžiagų. Ant kiekvienos duonos kepalo pakuotės galime rasti jos sudėtį ir maistinę vertę.

   Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos ir Debeikių skyriaus pradinukams buvo parodytas animacinis filmas apie visus metus iki mūsų stalo trunkantį duonos kelią ir animacinė pasaka „Ar jau galima valgyti? “. Vaikai ragavo įvairių rūšių duonos, minė mįsles, klausėsi patarlių.

Visuomenės sveikatos specialistė  Aldona Saliamonienė

IMG 20220329 131447 IMG 20220329 130004