Daug gražių žodžių esame girdėję apie duoną,lietuviai ją nuo seno brangino. Atėjus krikščionybei duonos diena  buvo sutapatinta su Šv. Agotos vardadieniu. Svėdasų Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos Debeikių skyriaus ir ikimokyklinės grupės vaikai paminėjo duonos dieną. Vaikai žiūrėjo filmuką „Duonos kelias“, susipažino su duonos kepimo keliu ankstesniu ir šiuolaikiniu. Retai kas susimąsto, kokį ilgą kelią duonelė turi nueiti, kad patektų ant mūsų stalo. Duona - tai visų pirma gyvenimo simbolis. Duonos kepalas pagarbiai buvo dedamas ant lininio rankšluosčio, nes linas žmogų rengia, o duona maitina. Lietuviai ją nuo seno brangino, kūrė mįsles, patarles, papročius, tradicijas. Žmonės tikėjo, kad pašventinta duona gelbsti nuo gaisrų, ligų, blogos akies, gyvatės  įkandimo. Motinos išlydėdamos sūnus į karą į drabužius įsiųdavo duonos trupinį tikėdamos, kad jį aplenks kulka. Mokiniai minė mįsles, klausė patarlių ir valgė duoną.