Vaiko kalba prasideda nuo gimimo. Dar žodžiais nekalbantis kūdikis jau kalba akimis, judesiais, kūnu, balsu. Kūno kalba yra pirminė, ji neišnyksta ir pereina į artikuliuotą kalbą. Pirmieji vaiko kalbos ugdytojai ir puoselėtojai yra šeimos nariai, todėl labai svarbu, kad vaiką supantys žmonės kalbėtų taisyklinga kalba, išraiškingai, pasitelkdami neverbalinį bendravimą. Mokslininkai teigia, kad bendrąja prasme vaiko kalbos raida susijusi su fizine branda, pažinimo įgūdžių raida bei socializacija. Kalbos raida, jos ugdymas priklauso nuo kiekvieno žmogaus, esančio šalia vaiko, todėl, nuo pat gimimo turime rūpintis visapusišku vaiko ugdymu, kad vėliau, galėtume džiaugtis vaiko pasiekimais ir gera savijauta.

   Norėdama suteikti tėvams, globėjams ir vaikams kuo daugiau žinių ir praktinių įgūdžių apie kalbos ugdymą, kasmet gimnazijoje organizuoju ir vedu praktinius užsiėmimus.

   Į pirmąjį šių metų užsiėmimą ,,Kas gyvena mano burnytėje?“ pakviečiau ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, jų tėvus, globėjus. Užsiėmimo metu dalyviai sužinojo, kaip reikia mankštinti kalbos padargus: lūpas, liežuvį, gomurį, žandikaulį, tikslinti kalbinį kvėpavimą, mokytis taisyklingo garsų tarimo.

   Kad vaikams ir tėvams artikuliacinė mankšta būtų nenuobodi ir veiksminga, pasiūliau pasiklausyti žaismingos pasakos ir kartu su liežuvėliu pakeliauti po zoologijos sodą. Klausydamiesi sekamos pasakos, renginio dalyviai praktiškai atliko artikuliacinę mankštą, mokėsi aiškiai tarti garsus, pavadindami matomus paveikslėlius lavino pažintinius procesus. Mokėsi sukaupti dėmesį ieškodami gyvūnų skirtumų, lavino regimąją ir girdimąją atmintį prisimindami ir išvardindami iš eilės visus pasakos veikėjus. Pasiklausę pasakos ir išmokę atlikti artikuliacinę mankštą, mokėmės taisyklingo kalbinio kvėpavimo. Žaisdami parengiamuosius žaidimus ,,Burbulai“, ,,Futbolas“ renginio dalyviai tikslino kalbinį kvėpavimą, o žaisdami mokomuosius garsų tarimo žaidimus ,,Bitutė dūzgia“, ,,Gyvatėlė šliaužia“ pritaikė taisyklingo kalbinio kvėpavimo ir garso tarimo įgūdžius, įgytus per praktinį užsiėmimą.

   Susitikimo pabaigoje su tėveliais ir vaikais aptarėme, ką sužinojome, išmokome ir kokius žaidimus žaisime namuose, kad greičiau tobulėtų vaiko kalba.

   Noriu padėkoti visiems tėveliams, globėjams ir vaikams, kurie dalyvavo praktiniame užsiėmime. Tikiuosi ir toliau gražaus bendravimo ir bendradarbiavimo ugdant vaikų kalbą.

Logopedė Raimonda Kirvėlienė